Realybė neįgaliųjų akimis

Home / Naujienos / Realybė neįgaliųjų akimis
negalia

Neįgalieji visuomenėje – šiukšlės. Sakysit „Reikia būti optimistiškam!”? Bet tas optimizmas išblėsta kai iš rožinių svajonių sugrįžti į karčią realybę. Atrodo reikia tiek nedaug, kad ne vienam žmogui saulė taptų skaistesnė o žolė – žalesnė…

Turbūt daugeliui mano likimo draugų pirmosios problemos iškyla vos tik panorėjus išvažiuoti į lauką. Gerai, jeigu žmogus turi nuosavą namą, kurį gali pats remontuoti, pertvarkyti. O jeigu gyveni bute? Laiptai – didžiausias priešas. Jau patekti į pirmame aukšte esantį butą reikia įveikti keletą laiptų, ką padaryti be pagalbininko beveik neįmanoma. Neverta kalbėti apie daugiaaukščius miesto daugiabučius… O keltuvo ar lifto įrengti niekas nesivargina, tuo labiau kaimuose, kur retai pamatysi į parduotuvę ar kitą įstaigą vedantį pandusą. Norint nusipirkti kasdienės duonos reikia prašyti kieno nors pagalbos, o juk taip norisi pačiam išeiti į gryną orą, pasidžiaugti saule, pasižmonėti. Skaudžiausia, kai neįgaliaisiais “pasirūpinama” tik norit gauti patvirtinimą dokumentuose, o ar tai padaryta taip, kad būtų galima naudotis – niekas netikrina. Kodėl? Gal reiktų paskirti žmones specialiai šioms pareigoms? Palengvintume patekimą į elementariausias parduotuves, kirpyklas ir t.t. Juk laiptais važinėjant vežimėlis ilgai netarnaus.

Galų gale, ne mažiau opi problema – neįgaliųjų technikos kainos. Turbūt nė vienas iš mūsų nemokėtume 1000LT už porą batų, be kurių apsieiti negalime. Tai kodėl neįgalusis turi mokėti mažiausiai 6000LT už jam svarbiausią judėjimo priemonę – vežimėlį? Juk ne kiekvienas yra verslininkas ir gali švaistytis tūkstančiais, dažnas šiais laikais skaičiuoja litus, kad nusipirktų pavalgyti, ką jau kalbėti apie susidėvėjusio vežimėlio keitimą. Tiesa, ši technika iš dalies kompensuojama, bet sumokėti visą sumą reikia iš karto, tik vėliau pinigai atgaunami, bet juk tokia suma reto kišenėje guli… O dar reikia pačiam susimokėti ir už slaugos priemones, nes jau keletą metų dauguma jų nebekompensuojamos.

Yra neįgaliųjų, kurie kiekvieną rytą važiuoja į bendrojo lavinimo mokyklą, kur mokosi sveiki vaikai. Ten taip pat susiduria su problemomis. Mokykloje savarankiškai tvarkytis – neįmanoma, kadangi ten retai rasi liftą ar pandusą. Gerai, kad mokyklos, kurioje mokosi neįgalus vaikas, valdžia geranoriška, padeda kiek gali, nors iki visiško pritaikymo dar daug trūksta.

Televizijoje dažnai mirga reklamos, kviečiančios sveikuosius dalyvauti maratonuose, šokių projektuose, varžybose ir pan. Tačiau kur kas retesnis reiškinys yra reklama, kviečianti žmones su negalia kur nors dalyvauti. Turbūt kiekvienam mūsų teko matyti reklamą, raginančią neviršyti greičio, kad neatsisėstum į neįgaliojo vežimėlį. Bet kodėl nekreipiama dėmesio į tuos, kurie to neišvengė, ir nebūtinai dėl avarijų ar kitų nelaimingų atsitikimų? Mes irgi norime gyventi, linksmintis, pramogauti, dalyvauti rungtynėse, turėti užsiėmimų, bet šią galimybę turi tik gyvenantys didmiesčiuose. Tikimės, kad situacija pasikeis.

Viena opiausių neįgaliųjų problem Lietuvoje – sanatorija. Bėda ta, kad šiuo malonumu pasidžiaugti dauguma gali tik 20 dienų per metus. Ar gali žmogus pasveikti, gaudamas tokią menką galimybę? Aplinkos pritaikymui lėšų gailima, bet sveikatinimui taip pat. Ir apskritai, dėl šios menkos galimybės reikia kryžiaus kelius nueiti, net įrodinėti, kad esi neįgalus. Kam to reikia? Šis laikotarpis turėtų būti pailgintas iki 30 dienų 3 kartus per metus. Tik taip galima sustiprėti, gal netgi pasveikti. Suaugusiesiems į sanatoriją patekti šansų beveik nėra. Peršasi tokia mintis, kad galvojama, jog jeigu jau esi sergantis, tai neverta į tave net vilčių dėti. O šiam malonumui vėlgi reikalingi nemaži pinigai.

Iš kur tų pinigų gauti, kai neįgaliesiems darbo vietų beveik nekuriama? Nors ir turime Lietuvoje pavyzdžių, tačiau sudėtinga yra užsidirbti iš IT, kai esi humanitaras, o ne “tiksliukas”. Juk neįgalus gali dirbti, tarkim, operatoriumi, buhalteriu, pardavėju. Bet, deja, šios darbo vietos dažniausiai būna užimtos sveikųjų. O juk darbo vietų neįgaliesiems kūrimas naudingas ir pačiam darbdaviui, kadangi jam reikės mokėti mažesnius mokesčius.

Problemų gyvenime turime kiekvienas, mažas ir didelis, ligotas ir sveikas, silpnas ir stiprus, bet juk galime vieni kitiems padėti ir palengvinti naštą. Tik reikia nebijoti apie tai garsiai kalbėti, o ne kentėti, kaip daugelis daro.

Taip pat skaitykite
barclaysaccelerator

Lietuvių startuoliai kviečiami pasauliui pristatyti finansinių paslaugų idėjas

map-birstonas-front

ECO WHEEL POWER CUP 2014

negalia

Realybė neįgaliųjų akimis

Nėra komentarų, būk pirmas!

CAPTCHA code